prašmatas

prãšmatas sm. (3^b) 1. CII621, Q600, Krz184 gausybė, perteklius, daugybė: Pasturgalis akrūto plyšo del vilnių prašmato BtApD27,41. Apsaugok nuog ledų, žaibų ir nuo lytaus prašmato brš. Gerai suprantame, jogei dienraščiui darbo yra prašmatas J.Jabl. 2. BtMt23,25 prabanga, išlepimas, pasileidimas: Savo turtą barsto ant parėdnių ir ant puotų ir vartoja piktai, ant prašmatų̃ DP279. [Eikvoja lobius] ant prabangų arba prašmatų̃ DP307. Padėk mums, idant ... godulį, prašmatus ir visokias piktybes ir neteisybes ... savip marintumim MKr10. Nekurius per apsirijimą, girtavimą, prašmatus teip apkurtina, jog iš jų nei Dievui, nei jiems, nei artimam naudos SE188. 3. K, BsV132 nedorų išdaigų pramanytojas, pradininkas: To maišto prašmatai yr į apkalimą imti LC1880,22. 4. KI86 gudrus, suktas žmogus. 5. N ištvirkęs, išpuikęs, prabangiai gyvenantis žmogus.